Mokslinė konferencija „Sapiegų kultūrinio paveldo aktualizavimas ir populiarinimas“

Bažnytinio paveldo muziejuje vyks mokslinė konferencija „Sapiegų kultūrinio paveldo aktualizavimas ir populiarinimas“. Paskaitų metų įvairų sričių specialistai įvairiapusiškai apžvelgs Sapiegų giminės reikšmę LDK valstybingumui ir išlikusį kultūrinį paveldą, pristatys Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno ansamblio istoriją, 2005–2008 m. archeologinius tyrimus, bernardinių vienuolijos gyvenimą ir puoselėtas sielovados tradicijas, meno ir raštijos paminklus.

 

10.00–10.30 Agnė Railaitė Naujas žvilgsnis į Sapiegų giminės genealogijos ir heraldikos ypatumus Didikų Sapiegų giminė suvaidino ypatingą vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Būdama viena ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės elito atstovių, ji ne tik įnešė svarų indėlį į valstybės ,,mūro statybą“, tačiau, būdama ne tik savo krašto, bet ir platesnės europinės kultūros priėmėja ir, galima sakyti, satelitė, ji reprezentavo bendraeuropines idėjas, ypatingai atsispindėjusias giminės genealogijoje ir heraldikoje, jos atstovams skirtoje proginėje literatūroje. Vienas svarbiausių Sapiegų giminės neeilinį statusą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje atspindinčių aspektų ir yra jų aukštinimas to meto proginiuose leidiniuose. Pranešime bus trumpai pristatoma Sapiegų giminės istorija, Sapiegų iškilimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės elite, žymiausi didikų giminės atstovai. Didžiausio dėmesio susilauks legendinė Sapiegų giminės kilmė, o naujo požiūrio – šios giminės genealogija ir heraldika.

 

11.00–11.30 Robertas Zilinskas Smulkūs faktai apie didžiąją Leono Sapiegos fundaciją 1988–2009 m. tyrinėjant Vilniaus bernardinių vienuolyno (1988–2009) Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (2006–2009) kompleksą ir prižiūrint jo restauravimo darbus pastebėta smulkmenų, papildančių šios didžiosios LDK kanclerio Leono Sapiegos fundacijos vaizdą.

 

10.30–11.00 Dr. Liudas Jovaiša Vilniaus bernardinių gyvenimas: nuo rutinos iki nutikimų Maldai atsidėjusi klauzūrinė Vilniaus bernardinių bendruomenė gyveno uždarą, prašalaičio akims neregimą gyvenimą. Kas dėjosi už storų vienuolyno sienų? Kokia buvo seserų kasdienio gyvenimo rutina? Ir kokie įvykiai sudrumsdavo lėtą, vienodą bernardinių dienų tėkmę?

 

11.30–12.00 Kavos pertraukėlė

 

12.00–12.30 Dr. Dalia Tarandaitė Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios altoriniai paveikslai Baigtoje įrengti ir 1629 m. Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus pašventintoje Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo šeši altoriai – Leono Sapiegos už 5000 auksinų iš spalvoto marmuro ir alebastro pastatytas didysis altorius ir penki mediniai šoniniai altoriai. Po bažnyčią nusiaubusio 1655 m. gaisro, kad ir nukentėjęs, išliko vienintelis didysis altorius. 1663–1673 m. vyko bažnyčios remonto darbai. Tuomet buvo atstatyti visi iki gaisro buvę mediniai altoriai ir įrengtas vienas naujas. XVIII a. viduryje – XVIII a. antroje pusėje medinius altorius pakeitė mūriniai dirbtinio marmuro altoriai. 1952–1956 m. bažnyčios pastatą remontuojant ir pritaikant naujai paskirčiai, šoniniai dirbtinio marmuro altoriai buvo nugriauti. Kaip ir po 1655 m. gaisro, išliko vienintelis didysis altorius. Altorių titulai nuo XVII a. iki XX a. vidurio kito labai nedaug. Perstatinėjant šoninius altorius keitėsi ir juose buvę paveikslai. 1948 m. bažnyčią uždarius altorių paveikslų likimą ilgą laiką gaubė paslaptis. Remiantis archyvine medžiaga ir XIX a. pab. – XX a. I pusės bažnyčios interjero fotografijomis, keletą Šv. Mykolo bažnyčios altorinių paveikslų pavyko identifikuoti tarp Lietuvos dailės muziejuje saugomų kūrinių. Nuo 2009 m. spalio 18 d. juos galima pamatyti bažnyčioje įsikūrusiame Bažnytinio paveldo muziejuje. Pranešime bus nagrinėjama Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios altorių ansamblio ikonografinė programa, pristatomi altoriuose buvę paveikslai ir jų likimas po bažnyčios uždarymo 1948 m.

 

12.30–13.00 Dr. Rūta Janonienė Sapiegų Madona: paveikslo istorija ir kultas Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu paveikslas iš Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios XVII–XVIII a. buvo vienas labiausiai tikinčiųjų gerbiamų atvaizdų Vilniuje. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios fundatoriaus Leono Sapiegos išprašytas iš bernardinų ir jo rūpesčiu perneštas į bernardinių šventovę, atvaizdas ir vėliau susilaukė šios giminės narių globos, tad neatsitiktinai jam prigijo Sapiegų Madonos pavadinimas. Iš dalies ir Sapiegų rūpesčiu paveikslas 1750 m. buvo vainikuotas popiežiškomis karūnomis – tai pirmasis taip pagerbtas Dievo Motinos paveikslas Lietuvos sostinėje ir antrasis LDK (anksčiau buvo vainikuotas tik Trakų Dievo Motinos atvaizdas). Pranešime bus priminta paveikslo istorija, jo kulto raida, išryškintas Sapiegų įnašas saugant ir populiarinant šį itin vertingą sakralinio meno paminklą.

 

13.00–14.00 Pietų pertrauka

 

14.00–15.30 Ekskursija Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.

 

Ekskursija nemokama, būtina išankstinė registracija.