Katerina

Pjesė „Audra“ parašyta 1859 m. Manoma, kad A. Ostrovskis į ją sudėjo asmeninius išgyvenimus, patirtą meilę žymiai rusų aktorei L. Kosickajai. Amžininkai teigia, kad rašytojas išgyveno skausmingą, slaptą meilės istoriją aktorei, bet, nenorėdamas nutraukti jau esamos santuokos,   įsižiebusius jausmus uždarė giliai savyje.

1859 m. Maskvos Mažajame teatre įvyko A. Ostrovskio „Audros“ premjera, Katerinos vaidmenį sukūrė  L. Kosickaja. Po premjeros publika plojo ir verkė...

Pjesės veiksmas rutuliuojasi ant Volgos upės kranto, išgalvotame mieste – Kalinove, kuriame daug metų savo šaknis puoselėjo pirklių kasta.  Pjesės siužetas – nesudėtingas, tipiškas XIX amžiaus tradicijoms ir to laiko epochai: jauna, ištekėjusi moteris Katerina Kabanova, nesuradusi laimės šeimyniniame gyvenime, įsimyli kitą žmogų. Kankinama sąžinės priekaištų ir, nenorėdama gyventi melu ir apgaule, nutarė viešai prisipažinti. Bet pirklių luomas  nenorėjo arba negalėjo suprasti Katerinos, ji patyrė pažeminimą ir panieką. Pjesės herojė pasirenka mirtį.

Režisierius Valius Tertelis pagarbiai perkėlė visiems žinomą A. Ostrovskio pjesę „Audra“ į teatro sceną. XIX a. pjesės personažams suteikė naują laiko dvasią, o pačiam spektakliui – šiuolaikišką skambesį, bet išsaugojo A. Ostrovskio kūrinio pagrindinę temą. Režisierius teigia, kad visais laikais verta kalbėti apie meilę ir išdavystę, apie atsivėrimus ir praradimus, apie lemtį ir likimus. V. Tertelio sukurtas spektaklis „Katerina“ pagal A. Ostrovskio pjesę „Audra“ pakvies visus prisiliesti prie chrestomatinių gyvenimo tiesų ir kartu su herojais pabandyti atsakyti į klausimus, kurių atsakymų ieškome kiekviename amžiuje ir kiekvienoje padiktuotoje situacijoje.